„Gandralizdžio“ idėja dar apie 1975 metus kilo liaudies meistrui Vaclovui Palijanskui. Nužiūrėjęs galingą ąžuolą, sumanė jame padaryti pasisėdėjimų ir nedidelių atrakcijų vietą. Taip pono Palijansko auksinių rankų dėka gimė namelis medyje.Tą vietą ypač pamėgo jaunavedžiai; netgi tapo tradicija grįžtant iš „zakso“ įlipti į medį ir išgerti šampano. Todėl iš pradžių šiai vietai prigijo „Jaunavedžių svetainės“ vardas.

Apie 1987 metus, prasidėjus Lietuvos atgimimui, buvo įkurtas kooperatyvas-svetainė „Gandralizdis“. Po ąžuolu pastatyta nedidelė kavinukė, kuri vasaros metu buvo labai mėgstama panevėžiečių. Laikui bėgant užeiga dar labiau išpopuliarėjo. Jau nebeįstengdami sutalpinti ir priimti visų svečių neturėjome kitos išeities, kaip tik plėstis. Lengva niekada nebuvo, bet dirbant visai šeimai darniai galima daug nuveikti“, – pasakoja dabartiniai kavinės šeimininkai.

Šeimininkė Svetlana niekada nenustygsta vietoje ir viskas, kas kavinėje yra skanu ir gražu, tai didžiausias jos nuopelnas. Ilgokai dirbome senajame pastate. Bet laikas atėjo ir apie 2004 m. pasibeldėm į architektės L. Paulauskienės firmos duris... Daug kritikos ir įvairių nuomonių sulaukėme, kai buvo ardoma senoji kavinukė. Tokia ji buvo miela ir daugelio pamėgta.

Užeigoje „Gandralizdis“ kiekvienas pasijunta lyg namie – šviesių atspalvių ąžuolo baldai bei apdaila sukuria įspūdingą jaukumą, kurį dar labiau sustiprina minkšti baldai bei žiemą  rusenantys židiniai. Kaip mums tai pavyko, spręsti Jums, brangūs mūsų sveteliai“, – apibendrina p. Svetlana ir p. Algimantas.

Taigi prieš tris dešimtmečius įrengtas namelis medyje iki šiol traukia akį ir vilioja tiek suaugusiuosius, tiek mažuosius...